išaičioti — 1. intr. išdejuoti kurį laiką: Su savo dančiu jis visą vakarą išaičiojo Rm. 2. tr. sunkiai, su vargu (aičiojant) ką atlikti: Jau jie, nors labai vargiai, bet skolas išaičiojo (išmokėjo) Dkk. aičioti; išaičioti; paaičioti; praaičioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
paaičioti — intr. kurį laiką aičioti, padejuoti: Pusdienį paaičiojau po to susitrenkimo ir vėl ėjau darbuotis Brs. aičioti; išaičioti; paaičioti; praaičioti; priaičioti; suaičioti … Dictionary of the Lithuanian Language
praaičioti — intr. NdŽ praleisti kurį laiką aičiojant. aičioti; išaičioti; paaičioti; praaičioti; priaičioti; suaičioti … Dictionary of the Lithuanian Language
suaičioti — intr. sušukti ai, sudejuoti: Gretimame kambaryje kažkas suaičiojo, sudejavo, paskui ilgai kosėjo rš. aičioti; išaičioti; paaičioti; praaičioti; priaičioti; suaičioti … Dictionary of the Lithuanian Language